Albert Anker

Albertas Ankeris (vok. Albert Anker, 1831−1910 m.) – XIX a. Šveicarijos realistinis tapytojas. Dėl šveicarų buities vaizdavimo jis Šveicarijoje yra mėgiamas ir vadinamas nacionaliniu tapytoju.

Biografija

Albertas Ankeris gimė 1831 m. balandžio 1 d. Nešatelyje. Jis buvo antruoju iš trijų veterinaro Samuel Anker ir Marianne Elisabeth Gatschet šeimos vaikų. 1849 m. A. Ankeris persikėlė į Berną, gyveno pas dėdę, 1851 m. įstojo į Berno universitetą mokytis teologijos. Tais pačiais metais apsilankė Paryžiuje. 1852−1854 m. mokėsi Halės universitete teologijos, keliavo po Vokietiją. Grįžęs į Šveicariją pasirinko tapytojo kelią, tėvas sutiko su tokiu sūnaus pasirinkimu. Metų pabaigoje A. Ankeris persikėlė į Paryžių, mokėsi Šarlio Glero (1806−1874) studijoje, 1855 m. įstojo į Imperatoriškąją specialiąją dailės mokyklą, kurioje mokėsi bent iki 1860 m. Jis tapo Berno dailininkų draugijos nariu ir nuolat eksponavo savo paveikslus Berne, vasaras ir žiemas leisdavo Paryžiuje. 1859 m. jo paveikslas priimtas į kasmetinę oficialią Paryžiaus salono parodą, kurioje jis nuolat eksponuodavo po vieną ar du paveikslus iki 1885 m.

Nuo 1860 m. dailininkas nuolat pradėjo eksponuoti savo paveikslus parodose Nešatelyje. 1861 m. keliavo po Italiją. 1864 m. A. Ankeris vedė Anna Ruefli (1835−1917) ir 1866 m. Paryžiaus salone buvo apdovanotas aukso medaliu. 1870−1874 m. dailininkas buvo Berno kantono tarybos nariu. 1878 m. apdovanotas Garbės legiono ordinu už indėlį į Pasaulinės parodos Šveicarijos paviljono organizavimą Paryžiuje. 1889 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje jis buvo apdovanotas bronzos medaliu už tapybą. 1900 m. Berno universitetas A. Ankeriui suteikė garbės daktaro laipsnį, išleistas jo 40 paveikslų reprodukcijų rinkinys. 1901 m. dailininkas patyrė širdies smūgį, kuris praktiškai paralyžiavo jo dešinę ranką. Albertas Ankeris mirė 1910 m. liepos 16 d. Inse, Berno kantone, kur palaidotas. Gyvenimo metu dailininkas kūrė fajanso dekorą.